• Registruotis
Pasaulis Istorija Caino dienoraštis

1265 Anno Khejistani

Jerharan, 15 diena

1

Paskutinių metų įvykiai yra neįtikėtini, jie vėl mane privedė prie savo minčių užrašymo. Nesvarbu, kaip stipriai aš besistengčiau, faktai neišvengiami: mūsų Karalius Leoricas pakvaišo ir pratrūko keiksmais dėl jo sūnaus, Albrechto, pagrobimo, o mūsų nuolatiniai pralaimėjimai neapgalvotame kare prieš Westmarch sukėlė maištą tarp mūsų gvardijos. Ore sklando kažkas beveik juntama ir apčiuopama. Atrodo, tai... baimė.

 

 

 

Damhar, 1 diena

Ar gali senos istorijos būti tiesa? Ar gali pasakojimai apie narsiuosius Horadrim ir Degančiojo Pragaro Valdovus būti daugiau nei legenda ar pasaka, kurią man papasakojo mama?

2Man patikdavo tie pasakojimai apie narsą ir heroizmą. Aš įsivaizduodavau save kaip vieną iš jų: paslaptingasis Horadrimas vedamas neperprantamosios Tal Rashos! Aš taip didžiuodavausi būdamas „Paskutiniuoju iš Horadrim“, vienintelis, kuris keliautų per pasaulį kovoti prieš blogį, kur jis beapsigyventų. Ach ta beribė jaunystės energija.

Ar gali būti koks nors pagrindas tikėti šiais pasakojimais? Ženklai visa tai liudija, tačiau kaip kas nors su tokiu išsimokslinimu ir žiniomis kaip aš, gali priimti tai rimtai?

Ar iš tiesų kažkokia tamsi esybė palaidota po mūsų miestu? Jei tik mano senstelėjusi atmintis prisimintų visus pasakojimus taip ryškiai, kaip jaunystėje.

Damhar, 12 diena

3Aš kvailys. Jei būčiau pradėjęs veikti anksčiau, jei būčiau išreiškęs savo susirūpinimą, jie nebūtų mirę; Farnhamas nebūtų tapęs tokiu nepataisomu girtuokliu, koks yra dabar. Lazarusas, apsimesdamas Šviesos Arkivyskupu, sakydamas, kad ieško dingusio karaliaus sūnaus, įviliojo grupę kaimiečių į klaikią mirtį. Ar jis yra to miestelį ištikusio blogio kūrėjas, ar tik eilinė marionetė?

Naktys ilgos, o aš sėdžiu ir klausausi iš katedros kylančių pragariškų gaudesių, pradedu aiškiai matyti savo kelią dar prieš man pradedant juo eiti. Aš turėčiau sugrįžti prie tekstų. Juose turi būti atsakymas, būdas nugalėti šį blogį, kuris mus kankina.

 

Damhar, 20 diena

4

Su kiekvienu nauju siaubu miestelį palieka vis daugiau žmonių. Yra likę tik keletas iš mūsų: Griswoldas, Pepinas, Ogdenas, nelaimingasis Wirtas ir, žinoma, gražioji Gillian. Vis dėlto yra likęs dar kažkas – kažkas, kas atėjo, kol kiti bėgo. Nežinau, kaip tai susiję su Adria, kuri viešai save vadina ragana. Ji gali naudotis visomis paslaptingiausiomis galiomis - net tomis, kuriomis aš negaliu. Kodėl ji čia atvyko dabar, šiuo baisiu metu? Nujaučiu kažką negero dėl jos.

 

 

 

Damhar, 27 diena

5

 

Atrodo, kad su kiekviena aušra pas mus atvyksta vis daugiau nuotykių ieškotojų. Tik nei vieno, kuris galėtų būti vadinamas herojumi. Aš laukiau savo progos ir toliau ieškojau atsakymų senuosiuose tekstuose. Jei tik būčiau į juos pažiūrėjęs kiek rimčiau, o jei nebūčiau jų laikęs tokiais nesvarbiais!

 

 

 

Ratham, 1 diena

6

Pagaliau vienas iš tų nuotykių ieškotojų išsiskyrė iš kitų. Nors žmogus ir nedaug kalbantis, jis spinduliuoja ramybę ir susikaupimą,o tai atima jėgas iš kitų, kuriems rūpi tik plėšikavimas ir grobimas. Jaučiu, kad turiu nuvykti susipažinti su šiuo klajūnu - didvyriu. Aš jam atskleidžiau savo istoriją ir pasidalinau savo žiniomis. Tikiuosi, kad to pakaks.

 

 

Ratham, 21 diena

7

Kurį laiką aš abejojau dėl tikrosios blogio prigimties, kuri yra mūsų neramumų širdis – buvo per baisu pripažinti tiesą. Tačiau tai neigti galėjome tik praeityje – tai tikrai Tamsusis Siaubo Valdovas, pats Diablo - tai jis mus marina.

Visas niekingasis Lazaruso štabas buvo šiandien atgabentas pas mane. Tai tik dar labiau patvirtino mano įtarimus. Daugiau nebėra jokių abejonių, kad tai jis pagrobė Albrechtą ir galbūt net išlaisvino Diablo iš senojo kalėjimo. Kas žino kokių dar išdavysčių jis yra suplanavęs? Laimei, man atrodo, Lazarusas ilgai nebegyvens, jei mūsų čempionas jam tik pasakys ką nors.

 

 

Esunar, 6 diena

8

Šiąnakt sapnavau mažo vaiko mirties klyksmą. Tai atskriejo iš gelmių ir sudaužė apgriuvosios katedros langus. Kai aš atsikėliau, tapo aišku, kad tai kankinio, kurį Diablo tuoj pribaigs, spiegimas. Po tokių neramių verksmų aš nebegėlau užmigti, todėl išdrįsau išeiti į lauką palaukti grįžtančių karių. Jis pagaliau pasirodė - visas padengtas savo paties ir jo priešų krauju. Man labai palengvėjo, kad jis išgyveno tokius sunkius išbandymus ir kad šie baisūs įvykiai jau praeityje. Tik mano mintys vis dar neramios – ar mes negalėjome to išvengti, jei tik nebūčiau taip lengvai pamiršęs savo palikimo?

 

 

Esunar, 18 diena

9

Aš dar niekad nemačiau Tristram'e tiek džiaugsmo, kaip pastarosiomis savaitėmis nuo Diablo įveikimo. Slegiamas miestelio ramybės, herojus, kurį vadindamas draugu aš taip didžiuojosi, pagarbiai ištvėrė šiuos šventimus. Dabar man atrodo aišku, kad randai, kuriuos gavo jis, o ne bažnyčia, įsiskverbė giliau nei tie po jo oda, ir tai pakeitė jį amžiams. Aš jam daviau patarimą, tačiau jis toliau lieka santūrus. Laikas turbūt yra vienintelis dalykas, kuris gali jį pagydyti.

10

 

 

 

 

Esunar, 20 diena

Kaip aš galėjau būti toks aklas? Aš tikėjau, kad mano draugo melancholija buvo natūrali reakcija į siaubus, kuriuos jis išgyveno. Kaip aš galėjau nepastebėti, kad viduje jis laikė patį Diablo? Po daug savaičių ilgo svarstymo, jis pagaliau pasislėpė naktyje. Galbūt jis išvyko į „rytus“, apie kuriuos jis taip dažnai šaukdavo atsibudęs, apie jo pergalės prieš Siaubo Valdovą dienas.

Jam palikus mus, netrukus legionai šlykščių demonų užpuolė ir iki pamatų sudegino mūsų miestelį. Neliko nei vieno miestelėno, netgi moterims ir vaikams nebuvo leista ramiai ilsėtis kapuose. Vietoj to visi buvo paversti siaubingais nemirtingaisiais. O Griswoldas, taip ištikimai dengęs tą, kurį aš vadinau draugu per jo kovas, patyrė turbūt blogiausią mirtį iš visų – jis buvo paverstas apsiseilėjusiu demonišku žvėrimi, trokštančiu žmogaus mėsos.

Tai nėra tik kvailas pamišimas. Tai negali būti kas nors kita nei paties Siaubo Valdovo pasireiškimas. Kvailys - jis manė, kad galės sulaikyti Diablo blogį. Jo beatodairiškas ir per didelis pasitikėjimas mums daug kainavo.

Dabar aš sėdžiu uždarytas narve tarp riksmų ir pragaro ugnies, laukiu savo mirties.

 

11

 

1265 Anno Khejistani

Kathon, 2 diena

12

Nors aš senai praradau viltį ir pasidaviau savo neišvengiamam likimui, šiandien įvyko neįmanomas dalykas. Aš buvau išgelbėtas. Didvyriai atvyko į Khanduras kovoti su blogiu, kurį į šias žemes atnešė žmogus, kurį aš vadinu Tamsiuoju Klajūnu. Jis seniai išvyko į kažkokią nežinomą misiją, o didvyriai negalėjo jo sekti, kol nenugalėjo niekšiškos demonės Andariel, kuri uždraudė vienintelį kelią į rytus. Vildamasis, kad mano senovinių kelių ir takelių žinios galėtų būti kažkiek naudingos, nusprendžiau prie jų prisijungti.

 

 

 

Kathon, 28 diena

14Mūsų pojūčiai sustiprėjo ir dabar jie yra triuškinantys, o mūsų kelias per dykumą yra pagaliau baigtas ir mes atvykome į Lut Gholein. Nors niekam to nesakau, bet Diablo blogis manyje paliko savo žymę taip pat. Naktį pabundu nuo siaubingų pražūties vizijų, ištikusių mano namus, bejėgių kaimiečių žudymo ir aido iš tamsių aktų, padarytų po žeme. Tikiuosi, kad tai užsimirš su laiku, bet taip pat bijau, kad aš niekada neatsikratysiu jų.

15

Aš kalbėjau su miesto žmonėmis, ieškojau atsakymų apie mano seno draugo buvimo vietą, bet informacijos nepakako. Mes sužinojome, kad jis nekeliauja vienas: jis turi kompanioną, vardu Marius. Aš galiu tik spėlioti, kokį vaidmenį jis atlieka visame tame.

 

Solmoneth, 11 diena

16

 

Mes pavėlavome. Mano kompanionai nusekė Dark Wanderer pėdsakais į Tal Rasha kapą, vien dėl to, kad susikautų su demonu Duriel. Baal'o Sielų Akmens čia nebuvo. Tik galime įtarti, kad Baal'as yra dar kartą laisvas ir kad jis su Klajūnu išvyko į Travincal išvaduoti savo brolį, Mephisto. Negalima leisti tam įvykti.

 

 

 

Montath, 1 diena

Šiandien aš pamačiau tai, kas nutiko vyrui, kuris kartą rizikavo viskuo, kad išgelbėtų mus nuo Siaubo Valdovo. Džiunglėse, lauke už Kurast miestelio, mes pirmą kart pastebėjome Dark Wanderer. Man baisu net pagalvoti, kad net toks nepalaužiamas ir kilnus didvyris kaip jis buvo paveiktas Siaubo Valdovo įtakos. Aš raudoju dėl to, kuo jis kadaise buvo, ir tuo pačiu keikiu jį už išdidumą, kuris nuvedė jį šiuo keliu, privertė sėti skausmą ir mirtį mūsų pasaulyje.

Mephisto prisikėlimas mūsų pasaulyje buvo šiurkštus; mano kompanionai numatė tai. Jie kovojo su siaubu, kurį aš vargiai galiu įsivaizduoti, kad nugalėtų ir sugrąžintų Sielų Akmenį. Jie taip pat parsivežė sukrečiančią žinią, kad Tamsiojo klajūno nebėra. Visi jo žmogiški pėdsakai buvo sunaikinti; mintimis, kūnu ir siela jis buvo visiškai užvaldytas Diablo. Laimei jiems pasisekė jį nuvyti į jo liepsnojančius namus, ir jie sako man, kad nori pulti Degantį Pragarą, kad amžiams padarytų galą Diablo egzistavimui. Aš galiu tiktai palinkėti jiems sėkmės.

 

Ostara, 4 diena

17Diablo mirė. Aš ilgai troškau išgirsti šituos žodžius, bet dabar, kai jie čia, jaučiu nedaug džiaugsmo. Mus taip pat pasiekė žinia, jog velniška armija žygiuoja į Arreat. Tai Baal'o darbas, neabejoju. Pasroviui išvykstame į šiaurę.

Vis dėlto, mes negalime pamiršti savo palaiminimo: Mephisto Sielų akmenys ir Diablo buvo sunaikinti Hellforge, ir jie mūsų daugiau nebevargins. Liko tik vienas.

 

Vasan, 2 diena

20

Šiaurinių kalnų šaltis šiurpina mano senus ir pavargusius kaulus. Baal'o armija laiko kalnų perėjas nuo mūsų prieglaudos Harrogath'e iki pat viršūnės. Mano kompanionų garbė, jėga ir pasiaukojimas niekada nesiliauja stebinti manęs. Net dabar jie drąsiai sutinka demonus ir pūgą, kad pasiektų patį Baal'ą. Mieste sklando išdavystės gandai. Šį kartą mes negalime pavėluoti.

 

 

Vasan, 10 diena

21Atrodo, kad mes esame prakeikti. Net laimėję mes susiduriame su pralaimėjimu. Nors didvyriai sunaikino Baal'ą, angelas Tyrael atnešė svarbių naujienų. Didžiosios jėgos daiktas, kurį jis vadina Pasaulio Akmeniu [Worldstone], slaptomis buvo laikytas kalno viršūnėje, Baal‘as jį užkeikė. Tyrael mano, kad vienintelis pasirinkimas yra tai sunaikinti. Aš žinau per mažai apie šį Pasaulio Akmenį ir apie jo galias, kad galėčiau spėti ką jis padarys, bet bijau, kad mūsų veiksmai gali palikti pasauliui neįsivaizduojamą randą. Aš meldžiuosi, kad Tyrael padarytų teisingą pasirinkimą.

 

 

 
 
Vertėjo komentaras: Cainas dienoraštį rašė šiek tiek epiškai ir "poeziškai", yra neatskleistų detalių. Todėl kai kas gali būti nelabai aišku. Ne visiems žodžiams radau tinkamus lietuviškus atitikmenis, bet stengiausi parinkti kuo panašesnius.

Reklama


prepaid.lt

 

 

Diablo3.lt - informacinis ir pagalbinis didžiausias lietuviškas Diablo 3 portalas. Kopijuoti diablo3.lt medžiagą be administracijos sutikimo griežtai draudžiama.

Su mumis susisiekti galite el. paštu - Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. © 2008-2014

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas