• Registruotis

Susidūrimas su besirausiančia mirtimi, 2 dalis

Iš Abd al-Hazir užrašų
Įrašas Nr. 005


Kai pradėjau Kristi, Burroughtas sugriebė mane už pakarpos ir pradėjo kratyti. “Ar tu tikrai nori pamaitinti keletą thresherių, ar tikrai, al-Hazirai?” paklausė jis manęs. “Negi ankčiau neesi matęs scavengerio?”

Ankčiau esu matęs keletą savengerių: maži, besirausiantys padarai kurie minta dvėselena. Kaip nedaugelis šio tipo gyvūnų, jie yra labia agresyvūs ir nedvejos užpulti jei pasimaišysi jų kelyje. Scavangeriai turi galingas kojas, kurias jie naudoja staigiam pašokimui, kad smogtų skaudžiose vietose, tokiose kaip veidas ar gerklė. Jų anatomija panaši į leaperių iš Aranoch dykumos, beto daugelis tyrinėtojų priskiria šias dvi grupes prie vienos padarų šeimos. Galimas variantas kad ta patį darė ir nukamuoti nuotykių ieškotojai prieš 20 metų. Scavangeriai taip pat atsakingi ir už kankinančius laikus, kai aš dar buvau jaunas.

“Taip. Besirausiantis kad sugautume besirausiantį” pasakė jis. Tada jis paėmė virvę nusidriekusia nuo narvo ir įkalė ją į žemę. Taip pat pritvirtino tai, kas atrodė kaip ilgi peiliai, prie savo sunkių batų, ir dilino ašmenis į akmenis.

“Tu geriau pasitrauk iš kelio.” Tai pasakius, kol laikėsi už virvės, jis atlaisvino narvą. Ir numėtė jį ant smėlio. Narvas sprogo kai scavangeriai bėgo iš narvo. Aš net neturėjau laiko suprasti kaip Burroughtas sugebėjo sutvirtinimus (kurie buvo pritvirtinti prie virvės) pritvirtinti prie scavangerio kaklo prieš jam įsikasant į smėlį.

 

Aš buvau labai įsitempiams. Jaučiausi nuogas ir pažeidžiamas. Nesupratau, kas man šovė į galvą čia atsivilkti.

Žiūrėjau į dykumą blankstančioje šviesoje , bandydamas aptikti kupstoma smėlį tresherio pelekų.

Be jokio įspėjimo, tresheris piktai išnėrė pagaudamas visus tris scavangerius su burna. Smėlis pabiro į visas puses, kai thresheris paniro atgal į smėlį su savo grobiu. Virvės iš karto įsitempė, ir maniau kad Burroughtą nusitems kartu. Nesupratau kas jam leido manyti kad jis atlaikys tokį didelį padarą, bet jis net nesistengė, tiesiog laikė virvę.

Po keletos įtemtų minučių, virvė pradėjo keistai judėti.

“Ah. Mažieji pradėjo atlikti savo darbą.” Jis nusišypsojo. “Turėtų ilgai neužtrukti.”

Po kelių akimirkų šita nežinia pradėjo baiginėtis, kai virvės įtempimas vis mažėjo. Pagaliau, jis ištraukė savo grobį. Kai jis buvo ištrauktas ant akmenų aš supratau kas įvyko. Thresheris nurijo scavengerius, ir kol nepradėjo jų virškinti, scavangeriai pradėjo draskytį kelia lauk iš thresherio. Vienas scavengeris dar rodė gyvybės ženklus, bet jis jau buvo nebaisus. Jis spėjo net iki pusės išsirošti iš tresherio kūno, bet jo oda jau buvo suvirškinta. Aš apsivėmiau.

Burroughtas dar kartą iš manęs pasijuokė bepjaudamas pabaisos galvą, ir pradėjo mane mokyti apie nepaprastuosius thresherus: jo žandikaulis leidžia jam plaukioti smėlyje nepaprastai lengvai; ir dar daugiau ko aš nenorėjau tada girdėti. Aš linksėjau galvą ir galvojau kiek laiko užtruks kol galėsiu grįžti namo ir atsigulti į lovą.


_______________________________________________________________________________________________
Apie autorių

Abd al-Hazir žinomas kaip džentelmenas, istorikas ir mokslininkas. Jis neseniai apsiemė negirdėta užduotimi ištirti, surasti ir kaupti informacija apie nepaprastas vietas iš mūsų pasaulio


informacija paimta iš http://www.blizzard.com/diablo3/world/bestiary/scavenger.xml
Kopijuoti diablo3.lt medžiagą be administracijos sutikimo griežtai draudžiama.

Reklama


prepaid.lt

 

 

Diablo3.lt - informacinis ir pagalbinis didžiausias lietuviškas Diablo 3 portalas. Kopijuoti diablo3.lt medžiagą be administracijos sutikimo griežtai draudžiama.

Su mumis susisiekti galite el. paštu - Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. © 2008-2014

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas